Pagrindinis rezultatų rodiklis Paykelio penkių punktų klausimynas.
Rezultatai Iš viso 27 % (n=682/2567) veterinarijos gydytojų Norvegijoje per pastaruosius metus manė, kad neverta gyventi, 5 % (n=139/2562) turėjo rimtų minčių apie savižudybę, o 0,2 % (n=6/2537) bandė nusižudyti. Veterinarijos gydytojos moterys pranešė apie gerokai dažnesnius savižudiškų jausmų ir minčių paplitimo atvejus nei vyrai. Rimtų minčių apie savižudybę paplitimas tarp moterų buvo beveik dvigubai didesnis nei tarp jų kolegų vyrų (6,2 % (n=108/1754) ir 3,6 % (n=28/766), χ2: 6,5, p=0,011). Nepriklausomi veiksniai, susiję su rimtomis mintimis apie savižudybę, buvo tai, kad moterys yra vienišos (OR 1,76, 95 % PI 1,13-2,72, p<0,05), neigiami gyvenimo įvykiai (OR=1,43, 95 % PI 1,22-1,68, p<0,001) ir psichikos sutrikimai (OR 2,75, 95 % PI 2,14-3,52, p<0,001). Veterinarijos gydytojai savo rimtas mintis apie savižudybę siejo su darbo ir asmeninėmis problemomis, mažiau – su šeimos, socialinėmis ir kitomis problemomis. Beveik dvigubai daugiau moterų (53 %, n=57/108) nei vyrų (28 %, n=7/25) nurodė darbo problemas kaip svarbiausią veiksnį, lėmusį jų rimtas mintis apie savižudybę (χ2: 4,99, p=0,03). 4 % (n=6/139) nurodė, kad darbo problemos buvo vienintelis svarbus veiksnys.
Išvados Norvegijos veterinarijos gydytojams būdingas gana didelis savižudiškų jausmų ir minčių, įskaitant rimtas mintis apie savižudybę, paplitimas. Atlikus daugialypę analizę, individualūs veiksniai buvo svarbesni už su darbu susijusius veiksnius, o darbo problemos buvo labiausiai pačių veterinarijos gydytojų nurodomas veiksnys, skatinantis rimtas mintis apie savižudybę. Siekiant geriau suprasti veterinarijos gydytojų savižudiško elgesio sudėtingumą, reikėtų toliau tirti lyties ir konkrečių su darbu susijusių veiksnių vaidmenį.
Daugiau skaitykite ČIA.
