Profesiniam stresui įvertinti buvo naudojama turkiška “Švedijos paklausos-kontrolės-palaikymo klausimyno” versija. Vidutinis dalyvių amžius buvo 37,45 +/- 9,11 metų, 28,3 % tiriamųjų buvo moterys. Nustatyta, kad darbo krūvio, darbo kontrolės, įgūdžių, sprendimų laisvės ir socialinės paramos vidutiniai balai su standartiniais nuokrypiais buvo atitinkamai 9,42 +/- 1,86, 10,27 +/- 2,72, 7,06 +/- 1,78, 3,21 +/- 1,64 ir 11,26 +/- 3,94. Nustatyta, kad 92 tiriamieji dirbo valstybinėse institucijose, o 131 – privačiame sektoriuje. Valstybinėse įstaigose dirbančių chirurgų sprendimų laisvė ir socialinės paramos lygis buvo statistiškai reikšmingai žemesni nei jų kolegų, dirbančių privačiame sektoriuje. Darbo krūvio, darbo kontrolės ir įgūdžių panaudojimo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp dviejų grupių nebuvo. 54,3 proc. dalyvių nurodė, kad patyrė autoavariją, 19,3 proc. nurodė, kad avariją patyrė per pastaruosius vienerius metus, o 9,9 proc. nurodė, kad avariją patyrė vizito pas pacientą metu. Dauguma Turkijos veterinarijos gydytojų, priklausančių mūsų tiriamajai grupei, nurodė, kad patyrė profesinį stresą. Profesinis stresas ir su juo susiję darbo aplinkos veiksniai gali neigiamai paveikti darbo sveikatą, sukeldami fizines, psichines ir socialines problemas. Daugiau skaitykite ČIA.
Susiduriate su su darbu susijusiu stresu
Veterinarijos chirurgų profesinis stresas ir rizikos veiksniai
Šio tyrimo tikslas - ištirti veterinarijos gydytojų profesinį stresą ir rizikos veiksnius. Šis skerspjūvio tyrimas buvo atliktas 2012 m. atliekant internetinę apklausą. Pateikiami 223 apklausoje dalyvavusių asmenų duomenys.
