Šiame straipsnyje analizuojamos keturios pagrindinės struktūrinės tendencijos: sociodemografinės evoliucijos, kurios šiuo metu vyksta profesijoje (1); praktikos ir žinių transformacija, susijusi, viena vertus, su augančiu naminių gyvūnų skaičiumi (2) ir, kita vertus, su ūkininkavimo sistemų raida (3); ir būdai, kuriais valdžios institucijos valdo veterinarinę visuomenės sveikatą (4).
Daugiau skaitykite ČIA.
